kvengžti

kveñgžti, -džia, -dė žr. kvenkšti: 1. Neleisk vaiko lauke, ba ir tep jau kveñgždžia Lš. Jis gal turi sukatas, kad jau kelintas čėsas tik kvengždžia ir kvengždžia Sn. 2. Gal dusulį turi, kad tep kvengždì? Mrs. Ko tu kvengždi kap sena boba?! Sn.